valtabkė

valtãbkė (hibr. ?) sf. (2) 1. apie ką sudėvėtą, sudrengtą, ištežusį ir pan.: Valtabkė – prastas apavas, batas ištižęs M.Unt. Žekė valtabkė Šts. 2. Mžk, Krt burna, vambra, snukis.